Vincentas Vilemas van Gogas (1853 – 1890 m.) – olandų dailininkas postimpresionistas, po mirties tapęs viena garsiausių ir įtakingiausių asmenybių Vakarų meno istorijoje. Per dešimtmetį jis sukūrė apie 2100 kūrinių, iš jų apie 860 aliejiniais dažais tapytų paveikslų, kurių dauguma nutapyti per dvejus paskutinius gyvenimo metus. Tai peizažai, natiurmortai, portretai ir autoportretai, kuriems būdingos drąsios spalvos ir dramatiškas, impulsyvus bei ekspresyvus teptuko darbas, prisidėjęs prie modernaus meno pagrindų kūrimo. Savo gyvenimo metais autorius nebuvo komerciškai sėkmingas, kovojo su sunkia depresija ir skurdu.
Pavadinimas: Autoportretas su pilka veltinio kepure (Self-Portrait with Grey Felt Hat)
Autorius: Vincentas van Gogas
Metai: 1887
Paveikslas: Šį autoportretą Van Gogas nutapė 1887-1988 m. žiemą, po beveik dvejų metų gyveno Paryžiuje. Iš darbo aiškiai matyti, kad jis studijavo pointilistų techniką ir taikė ją savaip, originaliai. Trumpas dažų juosteles jis išdėstė skirtingomis kryptimis. Ten, kur jos eina pagal galvos kontūrą, jos sudaro savotišką aureolę.
Šis paveikslas taip pat yra vienas drąsiausių Van Gogo spalvinių eksperimentų Paryžiuje. Ilgais teptuko potėpiais jis greta viena kitos dėliojo viena kitą papildančias spalvas: mėlyną ir oranžinę – fone, raudoną ir žalią – barzdoje ir akyse. Spalvos sustiprina viena kitą. Raudonas pigmentas išbluko, todėl violetiniai potėpiai dabar yra mėlyni, o tai reiškia, kad kontrastas su geltona spalva ne toks stiprus.
Autorius piešė savo portretus ne su siekiu įamžinti save, bet tobulinti žmonių piešimo įgūdžius.
Jis yra pasakės: „Žmonės sako – ir aš linkęs tuo tikėti – kad sunku save pažinti, – bet taip pat nelengva save nupiešti.”
